Priežiūra

 

  Raganė ( clematis) yra  gražiai žydintis vijoklinis daugiametis augalas. Be nuostabių žiedų dauguma raganių veislių gali pasigirti ir įspūdingais vaisiais. Daugumos rūšių vaisiai dėl plaukuotų, papurusių liemenėlių labai puošnūs,  ir  augalas primena pasakų raganą. Nuo to ir kilęs raganės pavadinimas. Raganės apželdinime turi platų pritaikymą, tačiau, norint pasiekti pačius geriausius rezultatus, visuomet reikia gerai pažinti  augalą. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti renkantis veisles, atsakingai numatyti ir paruošti augimo vietą. Pastangos tikrai atsipirks, nes augalas džiugins daugelį metų vešliais ir puošniais žiedais.

                  Raganės būna rūšinės, savaime augančios gamtoje  ir veislinės. Žydi įvairiausių formų , spalvų ir dydžių žiedais. Žiedai gali būti pavieniai arba žiedynuose, sutinkami pilnaviduriai ar pusiau pilnaviduriai žiedai, pasitaiko ir kvepiančių. Priklausomai nuo žiedo dydžio, raganių veislės skirstomos į didžiažiedes ( 10-20 cm skersmens), vidutinio dydžio ( 4-10 cm ) ir  smulkiažiedes ( 2-4 cm ). Žydėjimo laikas -  nuo gegužės mėn iki šalčių. Raganės gali žydėti vieną ilgą periodą arba  su pertrauka, priklausomai nuo veislės.

                      Yra žinoma daugiau kaip trys tūkstančiai  raganių veislių.

                      Raganės auga greitai. Geromis sąlygomis per dieną užauga 10-15 cm. Šiam augalui būtina atrama, prie kurios jis kabinasi lapais, todėl raganėmis galima apželdinti tvoras ir sienas, įvairiausius sodo dekoratyvinius ir architektūrinius statinius, pvz. arkas, pergoles, pavėsines ir t.t.  Raganės gali užaugti nuo 1,5 iki 10 m aukščio , priklausomai nuo veislės.

                      Raganės geriausiai veši derlingoje, trąšioje, nerūgščioje dirvoje. Jos mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia užmirkimo. Šioms gėlėms reikia parinkti šiltesnę, šviesesnę vietą, apsaugotą nuo vėjų, geriausia iš rytinės, pietinės ar vakarinės pastatų pusės. Geriausios sąlygos raganėms, kai saulė apšviečia tik stiebus, o dirvos nekaitina, ( „galva- karštai, kojos – šaltai“). Tam tikslui pasiekti šalia galima pasodinti gėlę ar krūmelį paviršinėmis šaknimis, mulčiuoti dirvą arba ją užpavėsinti  įvairiais dekoratyviniais sodo elementais. Raganių sodmenys, auginti vazonuose, gali būti sodinami nuo balandžio iki spalio mėn. Šių gėlių  šaknys iki 60 cm. ilgio, todėl rekomenduojama sodinimui iškasti panašaus dydžio duobę. Pasodintą raganę patartina mulčiuoti. Tai padeda palaikyti drėgmę ir apsaugo nuo dirvos įkaitimo. Mulčiavimui galima naudoti nurūgštintas durpes, pjuvenas, kompostą, medžių žievių drožles, dekoratyvines medienos drožles.  Raganės reikalauja gilaus ir gausaus laistymo, todėl  jas  reikia laistyti retai, bet gausiai. Svarbu laistant stengtis nesušlapinti stiebų, nes drėgnus stiebus greičiau puola ligų sukėlėjai. Jaunai raganei pakanka mažiau, bet suaugusiam krūmui palaistyti reikia 1-2 kibirų vandens. Raganėms tręšti tinka tokios pačios trąšos, tos pačios tręšimo taisyklės  kaip ir rožėms, geriausia kai naudojamos kompleksinės ilgiau tirpstančios trąšos.

                    Genėjimas skatina krūmo šakojimasi ir gausesnį žydėjimą. Visada stiebas kerpamas 0,5 – 1 cm virš sveikų lapų ar pumpurų. Nuolat reikia šalinti nesveikus, pažeistus stiebus. Pirmais metais po pasodinimo patartina neleisti augti stiebams aukštesniems nei 30-50 cm. nuo žemės paviršiaus. Tai skatina krūmo šakojimasi ir šaknų sustiprėjimą. Tolesniais metais raganių genėjimas priklauso nuo veislės ir jos žydėjimo laiko. Tos didžiažiedžių raganių veislės, kurios žydi gegužės – birželio mėn. ( ant antramečių ūglių) genimos silpniau, paliekant 70-140 cm nuo žemės, o vėliau žydinčias raganių veisles ( žydinčias ant pirmamečių ūglių) galima genėti stipriau, paliekant 30-50 cm aukščio krūmą. Pirmasis genėjimo būdas yra tinkamas ir tada , kai nežinoma raganės veislė ir jos žydėjimo laikas.

                     Stambiažiedžių raganių veislės nevienodai jautrios šalčiui. Yra pakankankamai daug dekoratyvių raganių veislių, tinkamų auginti mūsų klimato sąlygomis , tačiau nerizikuojant patartina apsaugoti žiemą nors keletą pumpurų 10 - 15 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus paprasčiausiai juos užmulčiuojant. Galima saugoti ir visus stiebus, prilenkiant juos ir uždengiant eglių šakomis arba agroplėvele. Taip pridengti rekomenduojama  jaunas raganes.

                      Pagrindinė ir pavojingiausia raganių liga – stiebų vytulys. Vytulio pažeistas stiebas dažniausiai staiga nulinksta, lapai vysta, džiūsta, gali sunykti visas krūmas.  Pažeistus stiebus reikia šalinti, krūmą apipurkšti fungicidais. Geriausia fungicidais keletą kartų per sezoną purkšti profilaktiškai užkertant kelią ligai. Visada greičiau suserga silpni, sužaloti drėgni stiebai, todėl labai svarbu gera priežiūra.

                  Mūsų klimato sąlygose nėra daug tinkamų augti  įspūdingai žydinčių vijoklinių augalų , todėl raganės neturi „konkurentų“.  Jų pritaikymas želdiniuose – labai įvairus. Didžiulis veislių pasirinkimas ir efektingi žiedai suteikia daug galimybių  aplinkos želdinių dizaino  srityje. Nuo seno priimta, jog raganės ir rožės – idealūs sodo partneriai.  O spygliuočių fone raganės ypatingai patraukia dėmesį savo žiedų formom ir spalvom. Šiuos vijoklius galima pritaikyti ir vertikaliam ir horizontaliam želdinimui – įspūdingi žydintys raganių kilimai.

Be abejo, sumanaus želdintojo rankose raganės  gali leisti kurti  neįtikėtinas sodo architektūrines formas ar tiesiog  pavirsti tikru meno kūriniu.

 Audronė Virbickienė

 „Sodo rožė“